lyti

lýti, lỹja (lỹna, lìja), lìjo 1. intr. SD39, R, K kristi lietui, būti lietui: Staiga užėjo lietus ir lijo net tris dienas P.Cvir. Ar jau nustojo lìję? J.Jabl. Pradedi dalgę sukt, pradeda ir lýt Ėr. Su saule lỹja – grybai digs Šr. Kad lietus lýdamas nulýtų, paskui pagada būtų – dabar tik dulkia ir dulkia Ėr. Lìs lìs – neužturėsi Pc. Šiandieną lỹna, o rytą ar belýs? Slnt. Da smarkiai lỹ[ja] Erž. Lýdavo prilýdavo, kad nė išbrist, nė išeit Jrb. Važiuona su dviračiais žmonys – gėdas lýti (nelyja, kad būtų galima važiuoti dviračiais) Vgr. Miške bebūvant, pradėjo lýtienai Ds. Prasidėjo lỹjamas laikas Grž. Kai važiavome per Lažus, tai buvę lýta Pc. Būriais eita lydamà, o mums neužlyna Varn. Baisus lytus – net pliauška lydama Šts. Jau kelinta diena kaip lỹna, ir galo nematyti Slnt. Bangus lietus pasiūkstėdamas lỹna visą dieną J. Išeinu į lauką, ogi belynąs šiltas lytelis Krp. Vakar lìjo, dulksmu varė J. Ledais lìjo, sukapojo stogus Srd. Lỹna pilnu lašu Als. Būs ir belynantì, kad reiks į Šates eiti Šts. Viena diena sausa ir saulėta, kita išaušta ūkanota ir lynanti Žem. Rudenį kiauras dienas būna lynanti Dr. Naktis lynantì baisiausiai KlvrŽ. Kas gali lynančio eiti? Plk. Kur dabar eini lynančiõ[je] – sušalsi, sušlapsi kaip žiurkė Krš. Koks čia arimas lỹnančioje Škn. Ko tu, vaike, ėjai par tokią lỹjančią? Jrb. Ar aš galiu eiti lyjančiõ[je] (lyjant)? Rs. Lynantys buvo metai ž. Kaip tik lynantèsnė (lietingesnė) vasara, taip brangesnės uogos Ggr. Lauke belyjanti, lauke besninganti, gale lauko mergužėlė manę belaukianti JV1058. Lỹja. – Kur tau nelìję! Ds. Jau lìja Vlk. Tai, sako, gẽra, kad lìja šiltas lietus Nč. Nesa po septynių dienų duosiu lyti ant žemės BB1Moz7,4. Lìja kap iš maišo Lp. Lỹja kaip iš viedro (smarkiai) Ėr. Lyja kap an sauso šieno LTR(Srj). Lyna kaip ant šunies Kin. Lys, ka i katės kniauks (labai lis) Grg. Bene mes iš molio, jug neištišime, ne kraujais lyja! Žem. ^ Kur lyja, čia ir laša Sch87. Lyjant pjausi, pagadoj valysi Gs. Su saule lỹja – karalius pinigus skaito Jrb. Lietaus metu ir iš dūmų lỹja Mrj. Lỹja. – Bene tavo duotą ryja? Kt. Ar lis, ar snigs, o mylimą turiu atlankyti Smn. Katrė verkė, kaip lietus lijo Žem.

lytinaĩ adv.: Lytinaĩ lijo Ds.

2. intr. prk. tankiai, gausiai kristi, byrėti: Ten linksta vyšnių šakos, baltais žiedais ten lyja S.Nėr. Degančios trobelės žiežerbos lyte lijo J.Balč. Kulkos kap lytè lìjo žemyn Gs. Iš viršaus lyjanti šviesa viską dažė rausvai rš. Prieš blogus metus žvaigždėm lỹja Ds. Rugiai pjaunant net lỹja (byra grūdai), kai suimi rankon Ml. Ledais lyja N. Akmenimis lyja SD82. Baronkom lijo, pyragais snigo FrnS176. Ašaros lytè lìjo (bėgo) Dbk. Akys mirksi, ašaros lyja, negaliu dabot an ligonį Ml. | Svietas kai lietus tik lỹja (eina) pilnu keliu kermošiun Ml. 3. intr. būti, mirkti lietuje: Kas bus, šienas (javai) lyja! J.Jabl. Tokie rąstai storiausi lỹna kelinti metai KlvrŽ. Medžiai lỹna, toros griūna, kas čia būs! Šts. Vakar lijáu kiaurą dieną ganyklose, tu lynì šiandieną, rytą lýs mama darže Sr. Stovėk, šalk, lyk be reikalo – geriau eisu numie Slnt. Miške mes mirkome, smarkiai lyjami rš. Tekilsta juodas debesėlis, telyna lankoj šienelis (d.) J.Jabl. 4. tr. lietui merkti, šlapinti: Šieną lyja, sulis – į daržinę vežkim! J.Jabl. Lauke lìja ma[no] žolę Trak. Visi lietūs mane lijo d. Tegul kelias debesėlis, lija lankos šienelį KrvD21. Ne lietelio lytas, ne sniegelio snigtas Tj. Ko raudoni skruosteliai? Ar vėjo pūsti, ar lietaus lyti, ar šalnelės šalnoti? JD463. 5. tr. leisti nukristi, nusileisti (su lietumi): Tada davė … lyti sierą ir ugnį … iš dangaus BB1Moz19,24. | Rasokiat, dangūs, iš aukšto ir, debesys, lykiat teisąjį Mž171–172. \ lyti; antlyti; aplyti; atlyti; įlyti; išlyti; nulyti; palyti; perlyti; pralyti; prilyti; sulyti; užlyti